Bobrovskis Johanesas (1917-1965)

Bobrovskis Johanesas (1917-1965)

Johanesas Bobrovskis gimė 1917 m. balandžio 9 d. Tilžėje, labai lietuviškoje to meto aplinkoje, kur karalienės Luizės parke stovėjo lietuviškas namas su gonkomis, kur Vydūnas dirigavo lietuviškiems chorams, o Jagomasto spaustuvė leido lietuviškas knygas. Jaunystę praleido Tilžėje. Jo senelė gyveno už Nemuno, perėjus karalienės Luizės tiltą, Mociškių kaime netoli Vilkiškių. Vaikystės dienų draugė lietuvaitė ūkininko duktė Joana Budriūtė jaunystės metais tapo rašytojo žmona. Manoma, kad pora tuokėsi Vilkiškių reformatų bažnyčioje, kur Johanesas buvo ir krikštytas (reikėtų prie Vilkiškių bažnyčios, taip pat ir Mociškių kaime prie senelės namo paminklinės lentos, kurios kabinimą galėtų organizuoti vietos literatai, susitarę su vietos seniūnu. Gal iš Šilutės rajono yra rašykų?!)

1941 m. J. Bobrovskis perėjo Nemuną jau kaip vermachrto kareivis. Jis pražygiavo Vilnių ir Kauną, palikęs toli masinius kapinynus, į kuriuos gulė ir vokiečių naikinami žydai, o vėliau ir rusų masiškai žudomi niekuo nekalti to krašto žmonės, pavadinti bendru vardu – fašistais. Jau tada jis įsitraukė į krikščioniško pasipriešinimo hitlerizmui judėjimą. Baigiantis karui, pateko į rusų nelaisvę, kur ketverius metus Donbase dirbo anglių kasyklose. 1949 metais grįžo į Rytų Berlyną slegiamas kaltės už teutonų, o vėliau ir hitlerininkų žygį į Rytus, pareikalavusį milijonus gyvybių.

Iki gyvenimo pabaigos gyveno jis Berlyno priemiestyje Fridrichshagene, nedideliame nuosavame name jaukioje aplinkoje tarp senovinių žemėlapių, graviūrų, klavikordo, kurio melodijos skaidrino sielą. Mirė jis 1965 m. rugsėjo 2 d. Berlyne savo namuose.

Į lietuvių kalbą yra išversti vokiečių rašytojo Johaneso Bobrovskio eilėraščių knyga Sarmatijos metas, kurioje tarsi junti lyg autorius stovėtų ant Nemuno kranto ir verkdamas rašytų eiles apie savo prarastą vaikystės kraštą. Johaneso Bobrovskio romanai Levino malūnas ir Lietuviški fortepijonai parašyti paralelės forma, kurioje tarsi susipina dvi laiko plokštumos: praeities ir aprašomojo meto. Personažai ir vaizdai – rašytojo supoetintoje Prūsijos arba Mažosios Lietuvos aplinkoje persipina su istoriniais įvykiais ir asmenimis. Tyrinėdamas istoriją, autorius mėgina veikti dabartį ir atspėti ateitį. Lietuviams ypač artima vienos Mažosios Lietuvos dalies (dabar jau atskilusios) žmonių – vokiečių ir Prūsijos tautinių mažumų santykių visuma.

Johanesas Bobrovskis yra vienas iš tų paribio arba dviejų kultūrų sandūros vokiečių rašytojų, kurio kūrybą lėmė ne tik lietuviška aplinka, to meto Mažosios Lietuvos gyventojų tautinis margumynas, bet ir karo audros išalinto žmogaus skaudi patirtis ir sielos žaizdos, palikusius randus visam gyvenimui.