Purvinienė Marija (g. 1948 m.)

Purvinienė Marija (g. 1948 m.)

Marija Purvinienė gimė 1948 m. birželio 3 d. Ukmergėje. Architektūros ir urbanistikos paveldo tyrėja, architektė. Mažosios Lietuvos enciklopedijos Architektūros skyriaus vedėja, publikacijų autorė. 1970 m. baigė mokslus Kauno Politechnikos institute. Nuo 1970 m. – Architektūros ir statybos instituto (Kaunas) mokslinė darbuotoja. Su vyru Martynu Purvinu sistemingai atlieka Mažosios Lietuvos kultūros paveldo Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštuose tyrimus, nagrinėja krašto kapines, antkapinius paminklus.

Marija ir Martynas Purvinai projektavo atminimo ženklus sovietų okupacijos metais nugriautoms Priekulės ir Smalininkų bažnyčioms, Klaipėdos krašto prisijungimui prie Didžiosios Lietuvos Šilutėje, rengė įvairius kitus projektus. Marija Purvinienė ir Martynas Purvinas – Mažosios Lietuvos panteono Bitėnų-Rambyno kapinėse bei atminimo ženklų įvairiose krašto vietovėse projektuotojai. Svarus ir reikšmingas jų indėlis simbolinio Mažosios Lietuvos panteono kūrimo procese – 1990 m. M. Purvinienė sumanė pastatyti simbolinį paminklą iškiliausiems Mažosios Lietuvos žmonėms ir kartu su vyru bei kitais bendraminčiais ėmė kurti Bitėnų-Rambyno kapinaičių (Pagėgių saviv.) panteoną: iš apleistų kapinaičių suprojektavo panteoninę vietą, kurioje perlaidoti Vydūno, Valterio Kristupo Banaičio, Jono Vanagaičio ir jo žmonos Marijos Brožaitytės-Vanagaitienės palaikai. 1991-1992 m. Martynas ir Marija Purvinai parengė Mažosios Lietuvos panteono Bitėnų-Rambyno kapinėse projektus (juose buvo numatytas naujas aptvaras, dailūs vartai – vietoj pagrobtų pokario metu, M. Lietuvos memorialas, kenotafai – simboliniai paminklai tolimuose kraštuose ar nežinia kur palaidotiems M. Lietuvos šviesuoliams, apželdinimas, vietos naujiems kapams ir kita), projektavo antkapius šiose kapinėse amžinajam atilsiui atgulusiems didiems raštijos, spaudos ir kultūros veikėjams: Vydūnui (parinko jo palaikų perlaidojimo vietą Bitėnų-Rambyno kapinėse), Martynui Jankui, kitiems M. Lietuvos žmonėms. Vadovaujantis Marijos ir Martyno Purvinų projektais ir puoselėjant senąsias krašto tradicijas, Bitėnų-Rambyno kapinėse Vydūnui ir Martynui Jankui pastatyti mediniai krikštai, o Jankų šeimos amžino poilsio vietai pažymėti – akmeninis paminklas. Bitėnų-Rambyno kapinių kapavietės tvarkomos pagal Martyno ir Marijos Purvinų projektus.

Drauge su agronomu, visuomenės veikėju Juliumi Balčiausku Marija Purvinienė rūpinosi Mažosios Lietuvos  memorialinių vietų apželdinimu (Juliaus Balčiausko išaugintais retais augalais apsodintos Bitėnų-Rambyno kapinaitės, ši augmenija papuošė Vydūno, Martyno Jankaus, Hugo Šojaus kapus. Marijai ir Martynui Purvinams 1996 m. už Šilutės rajono kultūros paveldo tyrimus paskirta „Sidabrinės nendrės“ premija, 1998 m. Kanadoje už rankraštį „Mažosios Lietuvos kaimai ir sodybos“ pelnyta dr. Vydūno premija.

Monografijoje „Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiniai paminklai“ ir mokslinėse publikacijose Marija ir Martynas Purvinai analizuoja Klaipėdos krašte (ir taipogi Pagėgių savivaldybėje) esantį sakralinį paveldą (kapines, jų aptvarus, apvadus, antkapinius paminklus bei kryžius), įrašų apie palaiduotuosius ypatumus ir kita.

Marija Purvinienė viena ir su kitais paskelbė daugiau negu 300 mokslinių ir publicistinių straipsnių Lietuvos bei užsienio leidiniuose. Reikšmingiausios publikacijos apie Mažąją Lietuvą: „Klaipėdos krašto antkapiniai paminklai“  (2002 m.), „Metaliniai antkapiniai kryžiai Smalininkų apylinkių kapinėse“ (2003 m.), „Metaliniai antkapiniai kryžiai Rusnės apylinkių kapinėse“ (2004 m.), „Regeneration of architectural forms in Lithuania Minor“ (liet. „Mažosios Lietuvos architektūrinių formų atkūrimas“, aprašomas tradicinių formų panaudojimas memorialiniuose ženkluose Mažojoje Lietuvoje) (2005 m.), „Priekulės architektūros paveldas“ (2005 m.). Kaip Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos Kauno skyriaus pirmininkė, Kauno žemaičių bendrijos kanclerė ruošė renginius Mažosios Lietuvos kultūros paveldo tematika. Šia tema Marija Purvinienė skaitė mokslinius pranešimus konferencijų metu įvairiose šalyse. Jūrinės istorijos ir kultūros klubo „Budys“ narė.

2006 m. Marija ir Martynas Purvinai  tapo Martyno Jankaus kultūros paveldo premijos už Mažosios Lietuvos tyrimus laureatais. 2013 m. architektai Martynas ir Marija Purvinai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, už etninės architektūros, Mažosios Lietuvos  kultūros tyrimus ir populiarinimą pagerbti Valstybine Jono Basanavičiaus premija. 2014 m. Pagėgių savivaldybės vadovų bei Marijos ir Martyno Purvinų rūpesčiu Bitėnų-Rambyno kapinėse pastatyti 2 kenotafai: Tilžės akto signatarams ir Mažosios Lietuvos spaudos, kultūros veikėjui Enziui Jagomastui. Taipogi šių kapinaičių pradžioje pastatyti ir 2 suoleliai Liudvikui Rėzai bei Martynui Mažvydui atminti. Pasak architektų Martyno ir Marijos Purvinų, ateityje suolelių, skirtų M. Lietuvos šviesuolių atminimo pagerbimui, bus pastatyta dar daugiau. 2016 m. Marijos Purvinienės ir Martyno Purvino dėmesys rašytojos Ievos Simonaitytės gimtinės istorijai, Mažosios Lietuvos etnografijos ženklų fiksavimas ir tyrinėjimai bei jų publikavimas mokslo leidiniuose buvo įvertintas jubiliejine – 20-ąja – Ievos Simonaitytės vardo premija. 2016 m. iškilmingo Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimo Pagėgiuose metu, Marija Purvinienė pagerbta medaliu „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“.

 

Naudoti informacijos šaltiniai:

BELIOKAITĖ, Daiva. I. Simonaitytės premija – Marijai ir Martynui Purvinams. Iš: Regionų naujienos [interaktyvus], 2014-2016. 2016 m. sausio 25 d. [žiūrėta 2016 m. kovo 1 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.regionunaujienos.lt/i-simonaitytes-premija-marijai-ir-martynui-purvinams/>.

J. Basanavičiaus premija skirta architektams M. Purvinui ir M. Purvinienei. [interaktyvus]. 2013 m. lapkričio 5 d. Vilnius: Alkas.lt, 2011 [žiūrėta 2015 m. gruodžio 21 d.]. Prieiga per internetą: <http://alkas.lt/2013/11/05/j-basanaviciaus-premija-skirta-architektams-m-purvinui-ir-m-purvinienei/>.

JOKŠIENĖ Ingrida. Tilžės akto dieną Pagėgių krašte. 2014 m. gruodžio 1 d. Iš: Mažoji Lietuva [interaktyvus]. Trakai: VšĮ „Vorutos“ fondas, 2015 [žiūrėta 2015 m. gruodžio 21 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.mazoji-lietuva.lt/tilzes-akto-diena-pagegiu-kraste/>.

Mažosios Lietuvos enciklopedija = Encyclopaedia of Lithuania Minor = Kleinlitauische Enzyklopädie. T. 1: A – Kar. Mažosios Lietuvos fondas; [redakcinė kolegija: Vilius Pėteraitis … [et al.]; vyriausiasis redaktorius Antanas Račis]. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. 775, [1] p. ISBN 5-420-01471-8.

Mažosios Lietuvos enciklopedija = Encyclopaedia of Lithuania Minor = Kleinlitauische Enzyklopädie. T. 3: Mec-Rag. Mažosios Lietuvos fondas; [redakcinė kolegija: Vilius Pėteraitis … [et al.]; vyriausiasis redaktorius Martynas Purvinas]. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 856, [2] p. ISBN 5-420-01612-5.

SKUTULAS, Petras. Vasario 16-osios iškilmės Pagėgiuose. Pamarys: Šilutės ir Pagėgių krašto laikraštis, 2016, nr. 13, p. 3-4. ISSN 1648-6676.

Valstybinė J.Basanavičiaus premija įteikta architektams Marijai ir Martynui Purvinams [interaktyvus]. 2013 m. lapkričio 22 d. Vilnius: Alkas.lt, 2011 [žiūrėta 2015 m. gruodžio 21 d.]. Prieiga per internetą:

<http://alkas.lt/2013/11/22/valstybine-j-basanaviciaus-premija- iteikta-architektams-marijai-ir-martynui-purvinams/>.

ŽEMAITAITIS, Algirdas Mikas. J. Basanavičiaus premija įteikta architektams M. ir M. Purvinams. Vilnius, 2013 m. lapkričio 25 d. Iš: Mažoji Lietuva [interaktyvus]. Trakai: VšĮ „Vorutos“ fondas, 2015 [žiūrėta 2015 m. gruodžio 22 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.mazoji-lietuva.lt/j-basanaviciaus-premija-iteikta-architektams-m-ir-m-purvinams/>.

Astos ANDRULIENĖS nuotrauka

2016 m. Marijos Purvinienės ir Martyno Purvino  dėmesys rašytojos Ievos Simonaitytės gimtinės istorijai, Mažosios Lietuvos etnografijos ženklų fiksavimas ir tyrinėjimai bei jų publikavimas mokslo leidiniuose buvo įvertintas jubiliejine – 20-ąja – Ievos Simonaitytės vardo premija. 2016 m. iškilmingo Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimo Pagėgiuose metu,  Marija Purvinienė pagerbta medaliu „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“.