Martynas Purvinas gimė 1947 m. gruodžio 13 d. Kaune. Mažosios Lietuvos kultūros paveldo tyrėjas, Mažosios Lietuvos enciklopedijos rengėjas, senųjų kaimų, urbanistikos ir kraštovaizdžio tyrėjas, architektas, humanitarinių mokslų daktaras, docentas. Baigė Kauno vidurinę dailės mokyklą, nuo 1965 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Statybos fakultete. Nuo 1971 m. buvo Vilniaus inžinerinio statybos instituto (VISI) Architektūros fakulteto aspirantas, dėstytojas. 1980 m. apgynė disertaciją „Architektūrinės – landšaftinės analizės teoriniai – metodiniai klausimai“. Nuo 1983 m. – docentas. Pasipriešinęs sovietinių veikėjų savivalei, 1987 m. buvo priverstas palikti Vilniaus inžinerinio statybos institutą kaip „nesovietinis dėstytojas“. Nuo 1987 m. pabaigos – Architektūros ir statybos instituto Kaune (Lietuvos Statybos ir architektūros mokslinio tyrimo instituto (LSAMTI), SAI, Kauno technologijos universiteto (KTU), ASI) mokslinis darbuotojas. Nuo 1972 m. atlieka Lietuvos senųjų kaimų tiriamuosius darbus, yra parengęs tūkstančius puslapių senųjų kaimų mokslinių aprašymų. Nuo 1980 m. sistemingai ir nuosekliai tiria Mažosios Lietuvos kultūros paveldą. Yra daugiau negu 60 000 Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštuose esančių senųjų objektų nuotraukų, saugomų asmeniniame fotoarchyve, autorius. Jo aprašyta tūkstančiai senųjų pastatų, šimtai gyvenviečių ir sukaupta keli tūkstančiai leidinių bei jų kopijų apie Mažąją Lietuvą, Rytprūsius. Pėsčiomis ar dviračiu apkeliavo daugelį Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštuose esančių vietovių, kuriose lankydamasis nuosekliai fiksavo visas praeities, istorijos liekanas. Nuo 1989 m. skelbia savo atliktų tyrimų rezultatus publikacijose ir konferencijų pranešimuose įvairiose šalyse. Martyno Purvino parengto Mažosios Lietuvos tiriamojo darbo medžiagos dalis perduota įvairioms Lietuvoje ir užsienyje esančioms institucijoms. Martynas Purvinas su Marija Purviniene projektavo atminimo ženklus sovietų okupacijos metais nugriautoms Priekulės ir Smalininkų bažnyčioms, Klaipėdos krašto prisijungimui prie Didžiosios Lietuvos Šilutėje, rengė įvairius kitus projektus. Martynas ir Marija Purvinai – Mažosios Lietuvos panteono Bitėnų-Rambyno kapinėse bei atminimo ženklų įvairiose krašto vietovėse projektuotojai. Svarus ir reikšmingas jų indėlis simbolinio Mažosios Lietuvos panteono kūrimo procese – 1990 m. M. Purvinienė sumanė pastatyti simbolinį paminklą iškiliausiems Mažosios Lietuvos žmonėms ir kartu su vyru bei kitais bendraminčiais ėmė kurti Bitėnų-Rambyno kapinaičių (Pagėgių saviv.) panteoną: iš apleistų kapinaičių suprojektavo panteoninę vietą, kurioje perlaidoti Vydūno, Valterio Kristupo Banaičio, Jono Vanagaičio ir jo žmonos Marijos Brožaitytės-Vanagaitienės palaikai. 1991-1992 m. Martynas ir Marija Purvinai parengė Mažosios Lietuvos panteono Bitėnų-Rambyno kapinėse projektus (juose buvo numatytas naujas aptvaras, dailūs vartai – vietoj pagrobtų pokario metu, M. Lietuvos memorialas, kenotafai – simboliniai paminklai tolimuose kraštuose ar nežinia kur palaidotiems M. Lietuvos šviesuoliams, apželdinimas, vietos naujiems kapams ir kita), projektavo antkapius šiose kapinėse amžinajam atilsiui atgulusiems didiems raštijos, spaudos ir kultūros veikėjams: Vydūnui (parinko jo palaikų perlaidojimo vietą Bitėnų-Rambyno kapinėse), Martynui Jankui, kitiems M. Lietuvos žmonėms. Vadovaujantis Martyno ir Marijos Purvinų projektais bei puoselėjant senąsias krašto tradicijas, Bitėnų-Rambyno kapinėse Vydūnui ir Martynui Jankui pastatyti mediniai krikštai, o Jankų šeimos amžino poilsio vietai pažymėti – akmeninis paminklas. Bitėnų-Rambyno kapinių kapavietės tvarkomos pagal Martyno ir Marijos Purvinų projektus. Martynas Purvinas buvo vienas iš Nemuno deltos ir Rambyno regioninių parkų projektų rengėjų (parengė kultūros paveldo vertinimus). Drauge su kitais rengė Rusnės ir Priekulės istorinių dalių projektus, atliko Šereitlaukio apylinkių tyrimus.
1996 m. už Šilutės rajono kultūros paveldo tyrimus Martynui ir Marijai Purvinams paskirta „Sidabrinės nendrės“ premija. 1996 m. viduryje Martynas Purvinas su Viliumi Pėteraičiu ir kitais mokslininkais pradėjo rengti daugiatomę Mažosios Lietuvos enciklopediją. Subūrė Mažosios Lietuvos enciklopedijos rengėjų grupę ir yra jos vadovas. Nuo 1997 m. gegužės – Mažosios Lietuvos enciklopedijos vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. Nuo 1997 m. kartu su žmona Marija Purviniene Vokietijos archyvuose renka medžiagą straipsniams, kuriuos publikuoja Mažosios Lietuvos enciklopedijoje. Martynas Purvinas parengė 2 200 mokslinių ir publicistinių straipsnių Mažosios Lietuvos kultūros paveldo, jo naikinimo po 1945 m., gyvenviečių urbanistinės raidos, krašto ir Didžiosios Lietuvos sovietizacijos mechanizmų tematika. Buvo pirmasis Lietuvoje, apibūdinęs Mažosios Lietuvos nuostolių, patirtų po 1944 m., mastą ir netekčių pobūdį. Buvo persekiojimas už žinių apie krašto naikinimą skelbimą. 1998 m. Kanadoje už rankraštį „Mažosios Lietuvos kaimai ir sodybos“ Martynas ir Marija Purvinai pelnė dr. Vydūno premiją.
Nuo 2001 m. pradžios – M. Purvinas – ir Mažosios Lietuvos enciklopedijos grupės vedėjas. Nuo 2006 m. antrosios pusės – Mažosios Lietuvos enciklopedijos vyriausiasis redaktorius. 2006 m. Martynas ir Marija Purvinai tapo Martyno Jankaus kultūros paveldo premijos už Mažosios Lietuvos tyrimus laureatais.
M. Purvinas – medžiagos Mažosios Lietuvos enciklopedijos straipsniams rengėjas, mokslinio redaktorių darbo vadovas, galutinio Mažosios Lietuvos enciklopedijos varianto rengėjas. Mažosios Lietuvos enciklopedijos 2-ajame ir 3-iajame tomuose publikuotų 2 000 straipsnių redaktorius, kelių šimtų redakcinių straipsnių rengėjas, paskelbęs šimtus iliustracijų ir savo autorinių straipsnių. Mažosios Lietuvos enciklopedijos leidybos rėmėjas: dirbo neatlygintinai arba už dalį atlyginimo. Svarbiausios paskelbtos studijos: „Rusnė: gyvenvietės ir senieji pastatai pokario metais (1992 m.), „Senieji Klaipėdos krašto pastatai“ (1992 m.), „Skalvių žemės centras – Rambynas: praeitis ir dabartis“ (1993 m.), „Pietinių Kuršmarių žvejų kaimai – etninės kultūros fenomenas“ (1994 m.), „Gilijos kaimo architektūros bruožai“ (1995 m.), „Klaipėdos krašto architektūros paveldo tyrimai“ (1995 m.), „Klaipėdos krašto urbanistinės vertybės“ (su M. Purviniene, 1995 m.), „Mažosios Lietuvos etnocidas kaip kultūrinis ir kultūrologinis fenomenas“ (1996 m.), 13 straipsnių ciklas „M. Lietuvos paveldas“ (1997-1999 m.), „Mažosios Lietuvos bažnyčių pastatų naikinimas sovietmečiu (su M. Purviniene, 1999 m.), „Senųjų kapinių Lauksargių-Bitėnų ruože kultūrologiniai tyrimai (su M. Purviniene, 2000 m.), „Pievininkų kaimai Nemuno deltoje“ (2001 m.), „Lauksargiai – pasienio ir tranzito gyvenvietė“ (2002 m.), „Medinė architektūra Klaipėdos krašte (su M. Purviniene, 2002 m.), „Istoriniai miestai Nemuno žemupyje“ (2003 m.), „Klaipėdos krašto bažnyčių tinklo susiklostymas ir jo likimas po 1944 metų“ (su M. Purviniene, 2003 m.), „Klaipėdos krašto kapinių naikinimas po 1944 m. – desakralizacijos politiniai, ideologiniai, socialiniai, psichologiniai ir kiti aspektai“ (2003 m.), „Šereitlaukio (Šereiklaukio) dvaro raidos bruožai“ (2004 m.), „Žemaitijos ir Klaipėdos krašto senųjų kaimų struktūra“ (2005 m.), „Klaipėdos krašto žydai ir jų kultūros paveldas“ (su M. Purviniene, 2005 m.), „Priekulės urbanistinė raida“ (2005 m.), „Ventės-Kintų apylinkių urbanistinė raida“ (2005 m.), „Pelkininkų kaimai ir kolonijos Šilutės apylinkėse: tradicinės gyvensenos bruožai ir gyvenviečių raida“ (2006 m.), „Mažosios Lietuvos tradicinė kaimo architektūra“ (2008 m.). 2011 m. išleista Martyno Purvino knyga „Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“ yra pirmasis Lietuvoje žinynas apie 39 geriau išlikusius Klaipėdos regiono tradicinius kaimus ir jų istorinę raidą. Šioje knygoje aprašoma 12 Pagėgių savivaldybės kaimų. Martyno Purvino, Marijos Purvinienės, Indrės Kačinskaitės, Kazio Misiaus parašytame, Rasos Butvilaitės, Martyno Purvino, Mariaus Iršėno sudarytame ir 2014 m. išleistame „Lietuvos dvarų sodybų atlaso“ 2-ajame tome „Pagėgių savivaldybė“ pateikti XVI-XX a pirmojoje pusėje Pagėgių savivaldybės teritorijoje buvusių 128 dvarų ar palivarkų sodybų aprašai, papildyti gausia ikonografine medžiaga: istorinių žemėlapių ir žemėvaldos planų faksimilėmis, aerofotonuotraukomis, XX a. pirmosios pusės atvirukais, istorinėmis ir ekspedicijų (su pertraukomis vykusių 1990-2011 m. laikotarpiu) metu darytomis fotografijomis. Rengiant šį atlasą pasitelkti vokiški publikuoti bei neskelbti šaltiniai, senieji dokumentai. Tai – pirmasis mokslinis žinynas apie Mažosios Lietuvos dvarus Pagėgių apylinkėse. Monografijoje „Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiniai paminklai“ ir mokslinėse publikacijose Martynas ir Marija Purvinai analizuoja Klaipėdos krašte (ir taipogi Pagėgių savivaldybėje) esantį sakralinį paveldą (kapines, jų aptvarus, apvadus, antkapinius paminklus bei kryžius), įrašų apie palaiduotuosius ypatumus ir kita.
2013 m. architektai Martynas ir Marija Purvinai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, už etninės architektūros, Mažosios Lietuvos kultūros tyrimus ir populiarinimą pagerbti Valstybine Jono Basanavičiaus premija. Martynas Purvinas taipogi yra apdovanotas už Mažosios Lietuvos enciklopedijos rengimą.
2014 m. Pagėgių savivaldybės vadovų bei Martyno ir Marijos Purvinų rūpesčiu Bitėnų-Rambyno kapinėse pastatyti 2 kenotafai: Tilžės akto signatarams ir Mažosios Lietuvos spaudos, kultūros veikėjui Enziui Jagomastui. Taipogi šių kapinaičių pradžioje pastatyti ir 2 suoleliai Martynui Liudvikui Rėzai bei Martynui Mažvydui atminti. Pasak architektų Martyno ir Marijos Purvinų, ateityje suolelių, skirtų M. Lietuvos šviesuolių atminimo pagerbimui, bus pastatyta dar daugiau. Martynas Purvinas – Vilkyškių kapinių (Pagėgių saviv.) sutvarkymo projekto rengėjas, Etninės kultūros globos tarybos ekspertas, jūrinės istorijos ir kultūros klubo „Budys“ vicekomandoras, Vydūno draugijos garbės narys, Kultūros paveldo komisijų narys Kuršių nerijos nacionaliniame parke ir Kultūros paveldo departamento Klaipėdos padalinyje, Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ seimelio ilgametis narys (2004 m. iš jo pasitraukė, tokiu būdu protestuodamas prieš bendrijos vadovių netinkamą veiklą). 2016 m. Martyno Purvino ir Marijos Purvinienės dėmesys rašytojos Ievos Simonaitytės gimtinės istorijai, Mažosios Lietuvos etnografijos ženklų fiksavimas ir tyrinėjimai bei jų publikavimas mokslo leidiniuose buvo įvertintas jubiliejine – 20-ąja – Ievos Simonaitytės vardo premija. 2016 m., iškilmingo Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimo Pagėgiuose metu, Martynui Purvinui suteiktas „Pagėgių krašto Garbės piliečio“ vardas ir įteiktas specialus, tai liudijantis ženklas.
Naudoti informacijos šaltiniai:
BELIOKAITĖ, Daiva. I. Simonaitytės premija – Marijai ir Martynui Purvinams. Iš: Regionų naujienos [interaktyvus], 2014-2016. 2016 m. sausio 25 d. [žiūrėta 2016 m. kovo 1 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.regionunaujienos.lt/i-simonaitytes-premija-marijai-ir-martynui-purvinams/>.
J. Basanavičiaus premija skirta architektams M. Purvinui ir M. Purvinienei. [interaktyvus]. 2013 m. lapkričio 5 d. Vilnius: Alkas.lt, 2011 [žiūrėta 2015 m. gruodžio 21 d.]. Prieiga per internetą: <http://alkas.lt/2013/11/05/j-basanaviciaus-premija-skirta-architektams-m-purvinui-ir-m-purvinienei/>.
JOKŠIENĖ Ingrida. Tilžės akto dieną Pagėgių krašte. 2014 m. gruodžio 1 d. Iš: Mažoji Lietuva [interaktyvus]. Trakai: VšĮ „Vorutos“ fondas, 2015 [žiūrėta 2015 m. gruodžio 21 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.mazoji-lietuva.lt/tilzes-akto-diena-pagegiu-kraste/
Lietuvos dvarai: kultūros paveldo tyrinėjimai = Lithuanian manors: the research on the heritage of culture: [straipsnių rinkinys / Sudarytojos Algė Andriulytė, Rasa Butvilaitė]. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009. 270, [1] p. (Acta Academiae Artium Vilnensis / redakcinė kolegija: A. Butrimas (pirmininkas)… [et al.], ISSN 1392-0316; 55). Santr. angl. Aut.: Martynas Purvinas, Marija Purvinienė ir kt. Lietuvos tūkstantmečio programos leidinys. ISBN 978-9955-854-52-4.
Kn. 2: Pagėgių savivaldybė / [sudarytojai Rasa Butvilaitė, Martynas Purvinas, Marius Iršėnas]; [tekstų autoriai Martynas Purvinas, Marija Purvinienė, Indrė Kačinskaitė, Kazys Misius]. 2014. 332 p. ISBN 978-609-447-071-4.
Mažosios Lietuvos enciklopedija = Encyclopaedia of Lithuania Minor = Kleinlitauische Enzyklopädie. T. 1: A – Kar. Mažosios Lietuvos fondas; [redakcinė kolegija: Vilius Pėteraitis … [et al.]; vyriausiasis redaktorius Antanas Račis]. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. 775, [1] p. ISBN 5-420-01471-8.
Mažosios Lietuvos enciklopedija = Encyclopaedia of Lithuania Minor = Kleinlitauische Enzyklopädie T. 3: Mec-Rag. Mažosios Lietuvos fondas; [redakcinė kolegija: Vilius Pėteraitis … [et al.]; vyriausiasis redaktorius Martynas Purvinas]. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 856, [2] p. ISBN 5-420-01612-5
Martynas Purvinas [interaktyvus]. Lituanistika: duomenų bazė, 2013 [žiūrėta 2015 m. gruodžio 21 d.] Prieiga per internetą: <http://www.minfolit.lt/files/db/purvinas_martynas.html
PURVINAS, Martynas. Pirmasis mokslinis žinynas apie Mažosios Lietuvos dvarus Pagėgių apylinkėse. 2015 m. sausio 16 d. Iš: Voruta [interaktyvus]. Trakai: VšĮ „Vorutos“ fondas, 2015 [žiūrėta 2015 m. gruodžio 22 d.]. ISSN 2029-3534. Prieiga per internetą: <http://www.voruta.lt/pirmasis-mokslinis-zinynas-apie-mazosios-lietuvos-dvarus-pagegiu-apylinkese/>.
SKUTULAS, Petras. Vasario 16-osios iškilmės Pagėgiuose. Pamarys: Šilutės ir Pagėgių krašto laikraštis, 2016, nr. 13, p. 3-4. ISSN 1648-6676.
Valstybinė J.Basanavičiaus premija įteikta architektams Marijai ir Martynui Purvinams [interaktyvus]. 2013 m. lapkričio 22 d. Vilnius: Alkas.lt, 2011 [žiūrėta 2015 m. gruodžio 21 d.]. Prieiga per internetą:
http://alkas.lt/2013/11/22/valstybine-j-basanaviciaus-premija-iteikta -architektams-marijai-ir-martynui-purvinams
ŽEMAITAITIS, Algirdas Mikas J. Basanavičiaus premija įteikta architektams M. ir M. Purvinams. Vilnius, 2013 m. lapkričio 25 d. Iš: Mažoji Lietuva [interaktyvus]. Trakai: VšĮ „Vorutos“ fondas, 2015 [žiūrėta 2015 m. gruodžio 22 d.]. Prieiga per internetą: http://www.mazoji-lietuva.lt/j-basanaviciaus-premija-iteikta-architektams-m-ir-m-purvinams
Astos ANDRULIENĖS nuotrauka