Mirtis – tai slenkstis, bet ne pabaiga,
Brangiausi žmonės išeina ir palieka,
Tačiau nuo jų nusidriekia šviesa,
Ir atminty gyvi išlieka.
Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė su giliu liūdesiu sutinka žinią apie filosofo doc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus mirtį. Dalijamės skausmu ir reiškiame nuoširdžius užuojautos žodžius velionio šeimai, artimiesiems, Vydūno draugijos nariams, visiems jį pažinojusiems. Velionis, savo gyvenimo pavyzdžiu, skleisdamas Vydūniškąją šviesą, palieka gilų ir šviesų pėdsaką mūsų visų širdyse. Mintimis esame kartu su Jumis, telydi Jus Dievo palaima bei dvasios stiprybė šią sunkią netekties valandą.
2020 m. kovo 22-ąją netekome filosofo, Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjo, žymiausio Vydūno gyvenimo, veiklos, filosofijos tyrinėtojo bei šio mąstytojo dvasinio palikimo skleidėjo, literatūrologo, filosofijos ir humanitarinių mokslų daktaro, docento Vaclovo Bagdonavičiaus.
Vaclovas Bagdonavičius gimė 1941 m. rugsėjo 2 d. Gervėnuose, Kurtuvėnų valsčiuje. 1960-1965 m. Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, įgijo filologo bei lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo diplomą. 1965-1969 m. – Vilniaus universiteto tarybos mokslinis sekretorius. 1967 m. buvo vienas iš Indijos bičiulių draugijos įkūrėjų ir aktyvistų. 1969-1972 m. – Vilniaus universiteto aspirantas. Nuo 1972 m. dirbo moksliniu darbuotoju Lietuvos kultūros, filosofijos ir meno institute (vėliau pavadinimas keitėsi keletą kartų), 1992-2008 m. – ėjo šio instituto direktoriaus pareigas. 1987 m. – filosofijos mokslų kandidatas, disertacijos pagrindu parengė ir išleido monografiją „Filosofiniai Vydūno humanizmo pagrindai“. 1988 m. įkūrė Vydūno draugiją ir iki 2011 m. jai vadovavo, vėliau – tapo šios draugijos Garbės pirmininku. Vydūno palaikų parvežimo iš Detmoldo (Vokietija) ir perlaidojimo Bitėnų kapinaitėse (1991 m.) komisijos pirmininkas bei iniciatorius. 1992 m. apdovanotas Čikagos Vydūno fondo premija. 1993 m. – humanitarinių mokslų daktaras. Nuo 1996 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete, docentas.
Nuo 1997 m. – „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ redakcinės kolegijos narys, nuo 2006 m. – pirmininkas, nuo 2008 m. – vyriausiasis redaktorius. „Mažosios Lietuvos enciklopedinio žinyno“ (2014 m. išleisto anglų, 2015 m. – lietuvių, 2018 m. – vokiečių kalba) vyriausiasis redaktorius. Lietuvos kultūros fondo valdybos, Tautos namų tarybos, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys, žurnalo „Filosofija. Sociologija“ redaktoriaus pavaduotojas, almanachų „Ramuva“ ir „Naujoji sąmonė“ vienas atsakingųjų redaktorių. Išleido knygas: „Vydūno etika“ (1999 m., 2 leid. 2003 m.), „Sugrįžti prie Vydūno“ (2001 m.), „Vydūnas. Trumpa biografija“ (2005 m., 2 leid. 2008 m.), „Spindulys esmi begalinės šviesos: etiudai apie Vydūną“ (2008 m.), parengė Vydūno raštus (1-4 t., 1990-1994 m.), sudarė ir redagavo straipsnių rinkinį „Vydūnas lietuvių literatūroje“ (1994 m.), Vydūno veikalų apie sveiką gyvenseną rinkinį „Sveikata, jaunumas, grožė“; „Gimdymo slėpiniai“ (1991 m.), jo kūrybos rinkinį rusų kalba „Tikiu šventąja paslaptimi“ (1994 m.), kartu su Tomu Staniku parengė fotografinius Vydūno traktatų „Mûsû uzdavinîs“ (2010 m.) ir „Sąmonė“ (2011 m.) leidimus, drauge su prof. dr. Aušra Martišiūte-Linartiene parašė monografiją „Vydūnas“ (2017 m.) ir kt. Paskelbė daugiau kaip kelis šimtus straipsnių, brošiūrų, recenzijų Lietuvos ir užsienio spaudoje, perskaitė kelioliką pranešimų mokslinėse tarptautinėse bei Lietuvoje vykusiose konferencijose. 2009 m. doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius apdovanotas almanacho „Varpai“ literatūrine premija bei pirmo laipsnio medaliu „Už nuopelnus Tautai ir Vilniui“.
Tradiciškai kasmet vasarą organizuojamų Vydūno draugijos stovyklų Bitėnuose metu, draugijos ir Pagėgių savivaldybės lėšomis tvarkytos Bitėnų kapinaitės, organizuoti Vydūno gyvenimo ir veiklos atmintinų datų minėjimai, Pagėgių krašto bibliotekose pristatyti nauji leidiniai. 2010 m. Pagėgių savivaldybės Apdovanojimų komisijos sprendimu, doc. dr. Vaclovui Bagdonavičiui suteiktas Pagėgių garbės piliečio vardas ir įteiktas tai patvirtinantis ženklas. Šis apdovanojimas suteiktas už Vydūno nuopelnų, kūrybinio palikimo sklaidą visuomenėje, Vydūno vardo garsinimą Pagėgių krašte, Lietuvoje ir užsienyje, už iniciatyvą perlaidoti Vydūno palaikus Bitėnų kapinaitėse, jų rekonstrukciją, tvarkymą, nenuilstamą asmeninį darbą šioje veikloje, įkvepiant Vydūno draugijos narius, 4 tomų „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ leidybą ir leidinių pristatymą Pagėgių krašte, publikacijas, kuriose minimas Pagėgių vardas, šio krašto raštijos, visuomenės veikėjų Vydūno, Martyno Jankaus, Enzio Jagomasto ir kitų krašto šviesuolių veiklos aprašymus – už visus darbus garsinant Pagėgių kraštą. 2014 m. už reikšmingiausius darbus ugdant tautinę savimonę, Vydūno idėjų skleidimą ir įprasminimą bei Mažosios Lietuvos kultūros paveldo įamžinimą ir sklaidą doc. dr. Vaclovui Bagdonavičiui įteikta Valstybinė Jono Basanavičiaus premija.
2018 m., Lietuvoje minint Vydūno metus, Vaclovo Bagdonavičiaus iniciatyva ir teikimu Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei Pagėgių savivaldybės tarybos nutarimu, Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai suteiktas Vydūno vardas.
Simboliška, jog diena, kai užgeso doc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus gyvybė – kovo 22-oji, sutampa su diena, kai gimė rašytojas, dramaturgas, filosofas, švietėjas, kultūros veikėjas Vydūnas (tikr. Vilhelmas Storostas), kurio propaguotų vertybių tyrinėjimui, išsaugojimui ir propagavimui mokslininkas pašventė didžiąją savo gyvenimo dalį.
