UŽPELKIENĖ – MATULYTĖ DALIA VLADISLAVA (1947)

UŽPELKIENĖ DALIADalia Vladislava Užpelkienė – Matulytė gimė 1947 09 30 Radviliškyje. Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė, Šilutės raštijos ir knygių draugijos pirmininkė. D. Užpelkienė 1966 – 1967 m. ir 1968 –1974 m. – Šilutės rajoninės bibliotekos skaityklos vedėja, 1967 – 1968 m. – Šilutės raj. vaikų bibliotekos skaityklos vedėja, 1974-1976 m.– Šilutės rajoninės bibliotekos vedėja, nuo 1976 m. – Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė, 1976 – 2000 m.vadovavo ir Pagėgių krašto bibliotekoms. D. Užpelkienė yra parengusi publikacijų apie Pagėgių krašto bibliotekų, raštijos veikėjų veiklą, suorganizavusi Pagėgių savivaldybės įžymiose ir šiam kraštui svarbiose raštijos vietose – Bitėnuose, Pagėgiuose, Rambyne – įsimintinų renginių. Leidinių: Šilutės raj. bibliotekų kūrimosi ir veiklos istorija (1973); Istorijos ir kraštotyros darbų tezės (1997); Šilutės miesto šventės renginių, skirtų knygai, programos (1997) autorė. Enciklopedinio žodyno Šilutės kraštas redakcinės kolegijos narė, viena iš sudarytojų. Leidyklos „Prūsija“ įsteigimo (1995), Knygos muziejaus atidarymo bibliotekoje (1990) iniciatorė. Parašė straipsnių istorijos, bibliotekų veiklos, bendraisiais kultūros klausimais žurnale „Tarp knygų“, laikraščiuose „Pamarys“, „Šilokarčema“, „Lietuvos rytas“, „Klaipėda“, „Vakarų ekspresas“; straipsniai apie Pamario kultūrinį gyvenimą publikuoti Čikagoje (JAV) leidžiamuose leidiniuose „Draugas“, „Lietuvių balsas“, „Pasaulio lietuvis“, Australijos dienraštyje „Mūsų pastogė“. Kn. „Savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų partnerystė“ (2001) išspausdintas D. Užpelkienės straipsnis apie Šilutės nevyriausybines organizacijas.

Dalios Užpelkienės indėlis į pamario krašto kultūrą, jos darbai ir nuopelnai įvertinti ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“.

Toliau skaityti „UŽPELKIENĖ – MATULYTĖ DALIA VLADISLAVA (1947)“

Sūdžienė Marija (1955)

SŪDŽIENĖ MARIJAMarija Sūdžienė gimė 1956 05 01 Sūnėnų km., Pagėgių raj. – poetė, lietuvininkė, Pagėgių krašto literatų sambūrio narė.  1973 m. baigė Pagėgių vidurinę mokyklą, 1973-1975 m. mokėsi Klaipėdos kulinarijos mokykloje, įgijo konditerės specialybę. Čia buvo pastebėta kaip literatė – leido sienlaikraščius (tada labai „madingus“), dalyvavo įvairių rašinių konkursuose.

1975-1995 m. dirbo Klaipėdos raj. Priekulės, Dovilų maitinimo įstaigose. Neakivaizdžiai baigė Klaipėdos žemės ūkio technikumą, Nuo 1995 m. gyvena Pagėgiuose, dirbo Pagėgių senelių namuose, pradinėje mokykloje. Viešas literatūrinis debiutas – Pagėgių savivaldybės Viešojoje bibliotekoje (2003 m.), literatūrinio Pagėgių pavasario metu. M. Sūdžienės eilėraščiai publikuoti Pagėgių krašto literatų kūrybos rinktinėje „Poezijos pilnatis“ (2006), kūryba pristatyta Vilniuje, Kaimo rašytojų sąjungos renginiuose, Tauragės apskrities literatų šventėse (2005 – 2010). Literatės kūryba publikuota Šilutės rajono ir Pagėgių krašto laikraščių literatūriniuose puslapiuose, dalyvauta poezijos pavasarių renginiuose Vilniuje, Tauragėje, Pagėgiuose.

Toliau skaityti „Sūdžienė Marija (1955)“

Stancikienė Marija (1958)

STANCIKIENĖ MARIJA Marija Stancikienė gimė 1958 12 24 Seredžiuje, Kauno raj. – poetė, skaitovė, literatūrinių švenčių rengėja ir vedėja. 1961 m. pradėjo lankyti Seredžiaus vidurinę mokyklą kur, padedant lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai Ivanauskienei, penktoje klasėje gimė pirmasis eilėraštis. 1969 m., baigusi tuomet aštuonias klases, įstojo į Smalininkų žemės ūkio technikumą, 1973 m. įgijo agronomės specialybę.

1978 – 1985 m. dirbo  Skirsnemunės vaikų darželyje auklėtoja, vėliau vedėja. „Visur ėjau, kur kvepėjo menu. Ilgus metus vaidinau kultūros namuose, dramoje, skaitydavau savo poeziją, rašydavau scenarijus, vesdavau renginius.“ – apie save sako M. Stancikienė. 1991 m.  persikėlė gyventi į Pagėgius, dirbo Tauragėje, gintaro apdirbimo įmonėje – dailininke – modeliuotoja. Pagėgių bibliotekos darbuotojų pastebėta, atrasta ir paskatinta įsijungė į aktyvų krašto literatų gyvenimą.  Eilėraščiai pasižymi gilia meile Mažajai Lietuvai, jos lyrikoje  – Rambynas ir Vydūnas, Mažosios Lietuvos knyga ir Donelaitis, Nemunas ir Tilžė. M. Stancikienė pristatoma kaip viena brandžiausių krašto literatų, atstovavo krašto literatams Tauragės apskrities, Lietuvos literatų šventėse. Kūryba publikuojama Šilutės, Pagėgių periodikoje, internetinėse literatų svetainėse, internetiniame „Šilutės žinių“ puslapyje,  spausdinta Tauragės apskrities literatų kūrybos rinktinėje „Esame“, Pagėgių krašto literatų kūrybos rinktinėje „Poezijos pilnatis“.

2010 m. Pagėgių devintojo literatūrinio pavasario „Atidengsiu Tau žodį it širdį“ metu buvo pristatyta Marijos Stancikienės kūryba, Marija įvardinta grakštaus, moteriško poezijos žodžio meistre. Biblioteka parengė, išleido ir visuomenei pristatė M. Stancikienės kūrybos knygelę „Einu į Jūsų širdis…“, poetės kūryba įvertinta statulėle „Sparnai“.

Toliau skaityti „Stancikienė Marija (1958)“

Savickienė Bronė (1922-2010)

SAVICKIENĖ BRONĖ

Bronė Savickienė gimė 1922 03 12 Velžių km., Panevėžio raj. – rašytoja, poetė, Pagėgių himno „Mano miestas Pagėgiai žali“ autorė, mokytoja. 1949-1962 dirbo Pagėgių laikraščio „Pagėgių balsas“ redakcijoje atsakingąja sekretore, 1963-1970 m. Pagėgių Vykdomojo Komiteto pirmininke, 1963-1994 m. Pagėgių vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.

1970-1976 m. studijavo Vilniaus Universitete lietuvių kalbą ir literatūrą.  Nuo 1935 m. B. Savickienės kūryba spausdinta Panevėžio raj. periodinėje spaudoje, pasirašinėjo „Nevėžio dukros“ slapyvardžiu, nuo 1950 m. eilėraščiai, apsakymai spausdinti respublikinėje spaudoje. Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė (2002 m.), trijuose metiniuose Kaimo rašytojų kūrybos almanachuose (1999-2001) publikuoti eilėraščiai. 2002 – 2010 m. išleido knygas „Nuo saulėtekio iki saulėlydžio“, „Ką iškukuoja gegutė“, „Nelieskit, pastatyta!“, „Dėmės saulėje“, „Gustė neranda savęs“, „Namai be stogo“, „Dešinioji akis“. Poezija publikuota Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos leidinyje „Dvidešimt ir vienas Šilutės užburtas“ (1996) ir Pagėgių krašto literatų kūrybos rinktinėje „Poezijos pilnatis“ (2006), periodiniuose leidiniuose „Pamarys“, „Šilokarčema“ ir kt. Bronė Savickienė surinko, užfiksavo ir pateikė VU profesoriui D. Saukai (1970-1976 m.) Mažosios Lietuvos tautosakos: liaudies dainų, senų žmonių pasakojimų, padavimų, mįslių. Nuo 1998 m. Pagėgių moterų bendrijos „Pagėgių vaivorykštė“ metraštininkė – fiksavo Pagėgių krašto moterų veiklos momentus, svarbius įvykius, apie juos rašo į krašto periodinius leidinius. Nuo 2002 m. Pagėgių krašto literatų sambūrio narė, garbės pirmininkė, Literatūrinių nominacijų komisijos narė, metraštininkė (fiksavo literatų išvykas, pasisakymus, kūrybines stovyklas, žiūrovų atsiliepimus ir kt. medžiagą).  2002 m.  Bronei Savickienei suteiktas Pagėgių „Metų žmogaus“ vardas.

Mirė rašytoja 2010 m., palaidota Pagėgių miesto senosiose kapinėse. 2011 m., minint Vasario 16-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, prie namo (Vydūno g. 13, Pagėgiai), kuriame ilgą laiką gyveno ir kūrė B. Savickienė, atidengta skulptoriaus Regimanto Midvikio (Tauragė) suprojektuota memorialinė lenta, skirta rašytojos, Pagėgių himno „Mano miestas Pagėgiai žali“ autorės atminimui įamžinti.

Toliau skaityti „Savickienė Bronė (1922-2010)“

Ozgirdaitė Salomėja (1965)

SALOMĖJA OZGIRDAITĖSalomėja Ozgirdaitė gimė 1965 09 02 Mikytų km., Šilutės raj. – poetė, bibliotekininkė. Baigė Prienų vidurinę mokyklą, 1985 baigė Vilniaus kultūros mokyklą, įgijo bibliotekininkės specializaciją. 1987-1991 m. dirbo Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Panemunės filiale, bibliotekininke. 2003-2006 – Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje, bibliotekininke. Eiles rašyti pradėjo mokykliniame suole, pirmuosius kūrinius spausdino periodinėje spaudoje  – „Moksleivyje“, „Pamaryje“. Nuo 2003 m.  – Pagėgių krašto literatų sambūrio narė, jos kūryba publikuota krašto literatų kūrybos rinktinėje „Poezijos pilnatis“ (2006 m.). Tauragės apskrities literatų kūrybos rinktinėje „Esame“ (2007 m.), Pagėgių savivaldybės viešoj biblioteka parengė S. Ozgirdaitės kūrybos knygelę „Įsiklausymai“, už kurią poetei suteikta Pagėgių krašto literatūrinė nominacija „Už literatūrinį debiutą“, įteikta „Vyturio“ statulėlė. S. Ozgirdaitės eilėraščiai spausdinami ir pseudonimu Salomėja Oz, jos poezija pristatyta Vilniuje, respublikiniame kaimo rašytojų kūrybos pristatyme (2004 m.), Tauragės apskrities literatų šventėje (2005 m.), Šilalėje (2006 m.), Punske (2008 m., Lenkija). Salomėjos Oz eilėraščiai spausdinti Šilutės ir Pagėgių krašto periodikoje, literatų kūrybos rinktinėse.

Toliau skaityti „Ozgirdaitė Salomėja (1965)“

Mockiene Veronika (1952)

Veronika MockienėVeronika Mockienė gimė 1952 12 24 Jonikaičių km., Pagėgių raj. – poetė, mokytoja. Baigė Pagėgių vidurinę mokyklą, į Klaipėdos pedagoginę mokyklą įstojo 1968 metais. Baigusi mokyklą dirbo Paluknės aštuonmetėje mokykloje lietuvių ir anglų kalbų mokytoja.

Skuodo rajono laikraštyje „Mūsų žodis“ kartą per mėnesį pasirodydavo puslapis „Literatas“. Jame būdavo spausdinama rajono literatų kūryba, čia pirmą kartą buvo publikuoti V. Mockienės eilėraščiai. Paskatinta poeto Stasio Jonausko, ėmė rašyti, Įsitraukė į rajono literatūrinę veiklą: dalyvavo literatų susirinkimuose, kūrybos apžvalgose, skaitymuose, išvykose, susitikimuose su rašytojais, poetais.

1984 metais grįžo gyventi į tėvų namus Benininkų kaime, dirbo Pagėgių miesto vaikų lopšelyje –  darželyje, o po metų – Pagėgių vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoja.

Nuo 1991 m., paskatinta muzikos mokytojos Irenos Ubartienės, sukūrė daug tekstų vaikų popchorui „Voriukas“. Dainos, V. Mockienės tekstais įrašytos į kompaktinius diskus, kasetes. 1998 m. priimta į Kaimo rašytojų sąjungą. 2000 m. V. Mockienės eilėraščiai publikuoti Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos almanache „Mes atėjome  ir einame“. Nuo 2002 m. Pagėgių krašto literatų sambūrio narė, kūryba publikuota Pagėgių krašto literatų kūrybos rinktinėje „Poezijos pilnatis“ (2006 m.), Šilutės rajono laikraščio „Šilokarčema“ priede “Šilainė“.

Toliau skaityti „Mockiene Veronika (1952)“

Mickevičienė Laimutė (1960)

MICKEVIČIENĖ LAIMUTĖLaimutė Mickevičienė gimė 1960 m. spalio 20 d. Šilalės mieste. 1978 metais baigė Šilalės vidurinę mokyklą, įstojo ir baigė Vilniaus pedagoginį universitetą. 1999 m. jai suteikta lietuvių kalbos vyr. mokytojos kvalifikacinė kategorija. Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės siuntimu buvo viena iš pirmųjų lietuvių kalbos mokytojų  skleidusių lietuvybę Karaliaučiaus krašte. Aštuonis metus dirbo Karaliaučiaus krašto Slavsko rajono Prochladnojės vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja. Už nuopelnus lietuvybės puoselėjimui Karaliaučiaus krašte buvo apdovanota Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės padėkos raštu. Nuo 2000 m. rugsėjo 13 d. dirba Pagėgių savivaldybės administracijos kalbos ir archyvo tvarkytoja.

Laimutės Mickevičienės mama Stanislava Zobielienė labai mėgo skaityti knygas. Tėvelis Bernardas Zobiela drožinėjo iš medžio įvairiausias skulptūras, kaukes ir kitus meno dirbinius.

2007 metais Laimutė Mickevičienė išleido savo pirmąją knygą vyresniojo mokyklinio amžiaus vaikams “Pasaulio klaidintojai”. Knygos tiražas – 1000 egzempliorių. Knyga “Pasaulio klaidintojai” susilaukė didelio populiarumo. Knygoje alegoriškai pavaizduotos įvairios blogybių apraiškos, jų kilmė ir išbujojimas, kai žmonės joms pasiduoda, bei blogio idėjų žlugimas, jei blogiui priešpastatomas gėris, atjauta, meilė. Tai, kad blogis įasmenintas velnių ir, beje, šiuolaikiškų pavidalu, knygai prideda papildomos religinės reikšmės. Įtaigiai atskleidžiamas žmogaus vaidmuo kovoje su blogiu. Perskaičiusių šią knygą ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų tikėjimas gali sustiprėti, subręsti. Knyga “Pasaulio klaidintojai” tarsi išaiškina Biblijos citatą „…Budėkite! Jūsų priešas velnias kaip riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti“ (Naujasis testamentas. 1 Petro 5.8).

Toliau skaityti „Mickevičienė Laimutė (1960)“

Kačiulis Gediminas (1953)

Gediminas KačiulisGediminas Kačiulis gimė 1953 02 06 Šonos km., Kelmės rajone. Pagėgių krašto literatas, poetas, dailininkas. Mokėsi Telšių raj. Gedrimų aštuonmetėje mokykloje, vidurinę mokyklą baigė Šiauliuose. tėvų namai visada buvo pilni meilės, meno ir kūrybos. Šeimos kapela garsėjo Šiaulių apylinkėse ir laukiama įvairiuose renginiuose. Tėvas grojo smuiku, mama – gitara, brolis – armonika, Gediminas – akordeonu ir saksofonu, mušamaisiais – sesė. Paauglys Gediminas pradėjo lankyti muzikos mokyklą, akordeono klasę, o piešimo mokytojas Vilius Vilutis įkvėpė meilę piešimui. 1975 m. baigė Šiaulių Pedagoginio instituto Dailės fakultetą.

Nuo 1975 m. G. Kačiulis dirba Pagėgių krašto mokyklose: Panemunės, Lumpėnų, Šilgalių, Stoniškių vidurinėse mokyklose, nuo 2000 m. Pagėgių savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas, švietimo skyriaus specialistas. Rašyti pradėjo studijų metais. Kūryba spausdinta rinktinėse „Dvidešimt ir vienas Šilutės užburtas“ (1996 m.), Pagėgių krašto literatų sambūrio kūrybos rinktinėje „Poezijos pilnatis“ (2006 m.), periodinėje spaudoje: „Literatūra ir menas“, „Vakarų ekspresas“, „Klaipėda“, „Mažoji Lietuva“, „Voruta“ ir kt. Dalyvauja tradicinėse Pagėgių krašto literatų šventėse, kur pristato savo kūrybą.

Toliau skaityti „Kačiulis Gediminas (1953)“

Blankaitė Kristina (1959)

Kristina BlankaitėKristina Blankaitė gimė 1959 09 01 Šereitlaukyje, Pagėgių rajone. Poetė, dailininkė, knygų iliustratorė. Baigė Vilkyškių (Pagėgių savivald.) vidurinę mokyklą, 1978 m. įstojo į Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, po to į Lietuvos dailės institutą. Dirbo dailininke apipavidalintoja Jurbarko kultūros centre, dailės mokytoja  Šilutės Vydūno gimnazijoje. Iliustravo B. Kelpšaitės eilėraščių knygą „Ilgas šauksmas tyloje“ (1994 m.), eilėraščių  knygą „Dvidešimt ir vienas Šilutės užburtas“ (1996 m.), šioje knygoje išspausdinti septyni K. Blankaitės eilėraščiai. 2007 m.  išleido poezijos knygą  „Sulytos plaštakės“, 2009 m. „? Novelė“.  K. Blankaitė aktyvi savo gimtojo kaimo – Šereitlaukio – atminimo, čia gyvenusių ir gyvenančių žmonių įamžinimo ženklų, renginių iniciatorė, aktyvi Pagėgių krašto visuomenininkė,  dalyvauja Pagėgių Viešosios bibliotekos organizuojamuose, raštijos veikėjams skirtuose renginiuose,  rengia savo dailės darbų parodas, pristato savo literatūrinę-meninę kūrybą krašto visuomenei.

Toliau skaityti „Blankaitė Kristina (1959)“

Baniulis Vytautas (1930)

Vytautas BaniulisVytautas Baniulis gimė 1930 07 26  Pagėgiuose Pagėgių apskr. – kinotyrininkas, filologijos kandidatas (1964 m.). 1950 m. baigė Šiaulių mokytojų seminariją, 1956 m. baigė Vilniaus Valstybinį Pedagoginį institutą. 1961 m. Visuomeninių mokslų akademiją prie TSKP CK. 1963-1974 m. – Lietuvos  valstybinio kinematografijos komiteto pirmininkas, nuo 1978 m. Vilniaus Universiteto dėstytojas, docentas. Nuo 1965 m. renkamas Lietuvos kino mėgėjų draugijos valdybos pirmininku. Paskelbė nemažai straipsnių kino meno klausimais, išleido brošiūras „Idėjų kova pasauliniame kare“ (1976 m.), „Kinas ir moralė“ (1978 m.), „Jaunimas ir kinas“.