Pagal
Kategorija: Papildoma Žymūs kraštiečiai

VALUŽIENĖ STASĖ (1938)

VALUŽIENĖ STASĖ (1938)

VALUŽIENĖ STASĖ Stasė Valužienė gimė 1938 04 17 Stropinių km., Skuodo raj. – poetė, rašytoja, mokytoja. 1949 m., baigusi Gonaičių pradinę mokyklą, pradėjo lankyti Ylakių vidurinės mokyklos penktąją klasę.

Baigė Ylakių vidurinę mokyklą, 1958 baigė Klaipėdos pedagoginę mokyklą, dirbo Kretingoje. 1972 m. pradėjo dirbti Šilutės mokykloje-internate auklėtoja, 1975-1978 m. – Traksėdžių aštuonmetėje mokykloje mokytoja. Nuo 1978 m. gyvena Pagėgiuose. Rašyti pradėjo nuo 1974 m., sueiliavo kelis šimtus eilėraščių.

Kaimo rašytojų sąjungos narė, nuo 2002 m. – Pagėgių krašto literatų sambūrio narė. Eilėraščiai ir straipsniai, aforizmai spausdinti Šilutės rajono ir šalies spaudoje, periodiniuose leidiniuose „Valstiečių laikraštis“, „Šeima“, „Ūkininko patarėjas“, „Šeimininkė“, almanachuose „Eiliavimai“, „Dvidešimt ir vienas Šilutės užburtas“, „Gandrai parskrido“.  Išleido eilėraščių knygą vaikams „Atiteka upelis“ (2005 m.). Poetės eilėraščiai suaugusiems spausdinti Pagėgių krašto literatų rinktinėje „Poezijos pilnatis“ (2006 m.). Užrašė daugiau nei trisdešimties Pagėgių krašto senų žmonių pasakojimų apie šio krašto buitį, kultūrą, tautosaką, epizodiškai prisiminimai „Atminties žemė“ spausdinti „Vakarų eksprese“, „Klaipėdoje“(priede „Vakarai“), „Pamaryje“. Rašo miniatiūras ir aforizmus. Miniatiūrų buvo išspausdinta laikraštyje „Šeimininkė“, o aforizmų – „Valstiečių laikraštyje“, „Ūkininko patarėjuje“, žurnale „Nemunas“. 2009 m., Kaune, leidykla „Naujasis lankas“ išleido S. Valužienės 1998 – 2008 m. parašytų aforizmų knygą „Žodžiais į taikinį“, redaktorius Stanislovas Abromavičius, dailininkė pagėgiškė Virginija Karinauskienė. Šiuo metu rašo apie vaikus ir vaikams, rengia medžiagą dar vienos knygos vaikams leidimui. Aktyviai dalyvauja Pagėgių krašto literatų sambūrio veikloje, kūryba žinoma Pagėgių, Šilutės, Tauragės apskrities ir Lietuvos poezijos mylėtojams.

 

Daugiau Daugiau

POCYTĖ SILVA (1969)

POCYTĖ SILVA (1969)

POCYTĖ SILVA Pocytė Silva gimė 1969 07 18 Agluonėnuose, Klaipėdos raj. – istorikė, humanitarinių m. daktarė, Mažosios Lietuvos ir Pagėgių krašto istorijos, raštijos paminklų tyrinėtoja, nuo 2000 m. kartu su kitais Klaipėdos universiteto, Lietuvos mokslininkais skaito pranešimus Pagėgių krašto kultūros įstaigose, tame tarpe ir Pagėgių Viešojoje bibliotekoje, apie šio krašto raštijos veikėjus, krašto kultūrą, architektūrą, istoriją. Dr. S. Pocytė – Mažosios Lietuvos enciklopedijos straipsnių autorė ir bendradarbė. 1992 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. Dirbo Klaipėdos Universiteto Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centre. 1996-2000 m. Vytauto Didžiojo Universiteto ist. Krypties doktorantė, 2000 m.  apgynė  dr. disertaciją „Mažosios Lietuvos lietuvių tautinis identitetas ir kultūrinė raiška 1871-1914“.  Nuo 2002 m. – Klaipėdos universiteto Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro (2003 m. reorganizuotas į Baltijos regiono istorijos  ir archeologijos institutą) direktorė. Mokslinių tyrinėjimų  kryptys: Rytprūsių, Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto (tame tarpe ir Pagėgių krašto) 19 a. pab.- 20 a. pr. istorija, paskelbusi keliasdešimt straipsnių šia tema. Konferencijų organizatorė, redkolegijų narė. Nuo 2004 m. Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ seimelio pirmininkė, I. Simonaitytės premijos laureatė. Dr. S. Pocytė knygos „Martynas Liudvikas Rėza: epochų atspindžiai“ bendraautorė (2007 m.), Pagėgių savivaldybės teikimu ji apdovanota Tauragės apskrities viršininko Garbės ženklu „Už nuopelnus Tauragės apskričiai“, 2011 m. vasario 16-ąją dr. Silvai Pocytei suteiktas Pagėgių Garbės piliečio titulas, įteiktas Garbės piliečio ženklas.

 

Daugiau Daugiau

MAŽEIKA POVILAS ALMIS (1915 – 2005)

MAŽEIKA POVILAS ALMIS (1915 – 2005)

Povilas Almis Mažeika gimė 1915 m. sausio 9 d. e, Šilutės rajone – Lietuvos jūrininkas, okeanografas, Neapolio universiteto mokslų daktaras (1943), atlasų, knygų, monografijų jūrine tematika autorius. Rašė apie mažlietuvius, Klaipėdos kraštą, gyveno Vydutaičiuose,  baigė Pagėgių gimnaziją, Tauragės mokytojų seminariją. 1938–1943 m. Neapolyje studijavo jūreivystę ir jūros geofiziką Laivybos institute, kurį baigęs įgijo jūrinių mokslų daktaro laipsnį, ir Jūreivystės technikos institute, kuriame gavo tolimojo plaukiojimo kapitono laipsnį. 1938–1939 m. per studijų atostogas plaukiojo Lietuvos ir Didžiosios Britanijos prekybiniais laivais. Laivo „Kaunas“ įgulos narys, kai 1939 m. lapkričio 17 d. Šiaurės jūroje jį torpedavo nacių povandeninis laivas U-57. 1944 m. iš Lietuvos pasitraukęs į Vokietiją vadovavo lietuvių pabėgėlių stovyklai Nurtingene, Berlyno universitete studijavo jūrų biologiją. 1946–1948 m. Flensburge vadovavo Baltų jūrų mokyklos lietuvių skyriui.

Nuo 1949 m. gyveno JAV. Iki 1954 m. dirbo žvejybos įmonėse Atlanto vandenyne. 1955–1968 m. Jūrų laivyno hidrografijos centro (Navy Oceanografic Office, Vašingtonas), 1969–1973 m. Atlanto atogrąžų biologijos laboratorijos fizinės okeanografijos programos vedėjas, 1974–1982 m. Jūrų laivyno Mokslinio tyrimo laboratorijos okeanografas. Dalyvavo septyniose okeanografinėse ekspedicijose, iš jų 1958 m. tyrė Baltijos ir Šiaurės jūrą jungiančius sąsiaurius. 1983–1988 m. Žvejybos biologijos instituto Margaritos saloje (Venesuela) konsultantas. Aktyviai dalyvavo lietuvių išeivių veikloje. 1947–1949 m. Lietuvos jūrininkų sąjungos išeivijoje vicepirmininkas, nuo 1998 m. pirmininkas. 1965–1976 m. koordinavo Lietuvos ūkinių studijų centro darbą. 1971–1974 m. Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos centro valdybos pirmininkas. Atkūrus nepriklausomybę dažnai lankėsi Lietuvoje, gyvenimo pabaigoje čia gyveno. Mirė 2005 m. vasario 27 d. Veisiejuose.

Mokslinės veiklos pagrindinė kryptis – jūros hidrodinamika. Nagrinėjo okeanografijos, jūrų transporto, žvejybos, Baltijos jūros taršos, uostų problemas, straipsnius skelbė JAV lietuvių, Vokietijos ir kitoje spaudoje. Sukūrė okeanografinių prietaisų. 1995 m. dalyvavo pirmojoje Lietuvos okeanologų konferencijoje. Paskelbė straipsnių Lietuvos spaudoje jūrų ūkio klausimais. Parengė ir išleido vadovėlį „Baltijos jūros hidrodinamika“ (2001 m.). bendradarbiavo su dienraščiu „Klaipėda“, rašė str. priedui „Mūsų jūra“ („Jūra“).

Daugiau Daugiau

LACHAUER ULLA (1951)

LACHAUER ULLA (1951)

LACHAUER ULLA Ulla Lachauer gimė 1951 02 06 Ahlene, Vokietija – vokiečių istorikė ir publicistė, dokumentinių filmų autorė. Studijavo istoriją, filosofiją ir politinius mokslus Berlyne. J. Bobrovskio kūryba paskatino domėjimąsi mažąja Lietuva. U. Lachauer sukūrė filmus „Klaipėdos kraštas“ (1989 m.), „Prūsijos rytai – Rusijos vakarai“ (1992 m.), 1992 m. išleido albumą „Begalinio dangaus žemė. Klaipėdos krašto albumas.“, kuriame šalia krašto vaizdų pateikta K. Donelaičio, H. Sudermanno, J. Bobrovskio kūrybos ištraukų. Rytprūsiai, jų gyventojų prisiminimai, paveikti dramatiškos istorijos, tapo U. Lachauer knygų tema: „Tilžės tiltas. Susitikimai su Prūsijos rytais ir Rusijos vakarais“ (1994 m.), „Rojaus kelias. Rytprūsių ūkininkės Lėnės Grigolaitytės prisiminimai“ (1996 m.), „Rytprūsių biografijos“ (1998 m.). U. Lachauer kūriniuose randama daug Pagėgių krašto vietovardžių – Bitėnų, Vilkyškių, Lumpėnų, Rambyno, Pagėgių paminėjimų, tikrai čia gyvenusių žmonių gyvenimo istorijų aprašymų, knyga „Rojaus kelias“ – bitėniškės Lenės Grigolaitytės – Kondratavičienės gyvenimo istorija.

 

Daugiau Daugiau

LABUTYTĖ EVA ERIKA (1938-2003)

LABUTYTĖ EVA ERIKA (1938-2003)

LABUTYTĖ EVA ERIKAEva Erika Labutytė g. 1938 04 15 Begėdžių km., Šilutės raj., – dailininkė (grafikė), knygų iliustratorė, lietuvininkų bendrijos įkūrėja ir jos puoselėtoja, kartu su profesoriumi Domu Kaunu ir žurnalistu Bernardu Aleknavičiumi yra Martyno Jankaus muziejaus Bitėnuose įkūrėja. Eva Labutytė mokėsi Plikiuose, Klaipėdoje,  dirbo Saugų vaikų namuose, 1967 baigė Vilniaus valstybinį dailės institutą (dabar Dailės akademija), įgydama grafikos specialybę (diplominio darbo vadovas prof. Antanas Kučas). Nuo 1968 dalyvavo Lietuvos ir užsienio šalių dailės parodose. Yra surengusi  personalinių parodų Vilniuje, Klaipėdoje, Šilutėje, Vokietijoje (Mannheim, Oberursel, Lübeck–Travemünde, Buxtehude), Lenkijoje (Olsztyn). Kūrė estampus, ekslibrisus, apipavidalino knygas, liejo akvareles. Pagrindinė E. Labutytės  kūrybos tema – Mažoji Lietuva, gimtasis pamario kraštas, senieji prūsai. Ji liko ištikima savo protėvių istorinei praeičiai ir dabarčiai. Ievos Simonaitytės, Vydūno ir kitų Mažosios Lietuvos veikėjų tema dailininkės kūryboje buvo labai svarbi. Dailininkė  – viena senųjų klaipėdiškių pirmojo susiėjimo, prasidėjus Atgimimui (1998 05 27) organizatorių. Sukūrė M. Mažvydo, L. G. Rėzos, Vydūno, D. Kleino, J. Bretkūno, K. Donelaičio, M. Jankaus ir kitų Mažosios Lietuvos šviesuolių portretus. Spalvotų lino raižinių ciklą „Mano kraštas“ yra paskyrusi rašytojos Ievos Simonaitytės atminimui (1981 m.). Kiti iškilesni jos grafikos ciklai „Oi močiut motinėle“ (1967–1968 m.), „Knygnešiai“ (1980 m.), „Mažosios Lietuvos motyvai“ (1982–1983 m.), „Jūros ritmai“  (1984 m.), „Krikštų kompozicija“ (1987 m.), miniatiūrų ciklas „Prūsų atminimui“ (1988 m.), kelionių iš Vokietijos ir Norvegijos motyvai.  E. Labutytė  kūrė ekslibrisus, liejo akvareles, iliustravo knygas. Buvo sumani dailės parodų organizatorė ir kuratorė. E. Labutytė  ir Lietuvininkų bendrija „ Mažoji Lietuva“ rūpinosi  Mažosios Lietuvos veikėjų, tame tarpe ir raštijos paveldo įprasminimu.  Mirė 2003 09 18 Vilniuje, palaidota Plikių kapinėse, šalia savo motinos.

Svarbiausi darbai:

Estampai: Ciklas „Mažosios Lietuvos veikėjai“ (Martynas Mažvydas, Liudvikas Rėza, Jonas Bretkūnas, Danielius Kleinas, Kristijonas Donelaitis, Vydūnas, Ieva Simonaitytė, Martynas Jankus), 1971–1979 m.  Autocinkografija, 35 x 29,5; Abelis Vilis – prūsų raštijos kūrėjas, 1978 m. Autocinkografija, 45 x 35.; Vilnius – baltistikos centras, 1979 m. Mišri technika, 45 x 60; Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapolionis, 1979 m.. Autocinkografija, 51 x 36; Klaipėdos krašto miestai (Klaipėda, Nida, Rusnė), 1971–1979 m. Linoraižinys, 44 x 32; Mano kraštas (Ievos Simonaitytės atminimui), I–III, 1981m. Spalvotas linoraižinys, 32 x 23,5; Vėlinės prūsų žemėj, I–VI, 1982 m. Mišri technika, 19 x 25; Prūsų žodžiai, I–VI, 1982 m. Mišri technika, 17 x 12,5; Mažosios Lietuvos motyvai, I–VI, 1982-1983 m. Mišri technika, 50 x 35; Jūros ritmai, I–VI, 1984 m.. Monotipija, 19 x 15; Krikštų kompozicija, I–IX, 1987 m. Anglis, 32 x 24; Sąranga (pagal Vydūną), I–VII, 1988 m.. Ofortas, akvatinta, 21 x 16; Prūsų atminimui, I–IX, 1988 m. Mišri technika, 50 x 36; Requiem, I–III, 1989 m. Anglis, 50 x 36; Šilutė, I–VIII, 1989 m. Ofortas, akvatinta, 20 x 15; Atmintis, I–XII, 1992 m.. Mišri technika, 30 x 21; Baltų ženklai (krikštai), I–IV, 1995 m. Ofortas, akvatinta, 32 x 25; Klaipėdos krašto evangelikų liuteronų bažnyčios, I–XII, 1995–1997 m. Ofortas, akvatinta, 24 x 16; Lietuvininkų giesmės, I-IV, 2002 m.

Iliustruotos knygos: Birutė Baltrušaitytė. Poezijos knygos „Šuliniai“ (Vaga, 1986 m.); „Lietuvninkų ir prūsų žemėj“ (Vaga, 1991 m.); apybraižų knyga „Mažosios Lietuvos moterys“ (1997 m.). Domas Kaunas. „Mažosios Lietuvos bibliotekos“ (1987 m.) ir kt. Vacys Bagdonavičius. „Filosofiniai Vydūno humanizmo pagrindai“ Kazys Bradūnas. „Apie žemę ir dangų“ (1996 m.).

 

Daugiau Daugiau

JUŠKA ALBERTAS (1931)

JUŠKA ALBERTAS (1931)

Albertas JuškaAlbertas Juška gimė 1931 09 10 Rimženčiuose, Tauragės apskrityje. – pedagogas, Mažosios Lietuvos tyrėjas, socialinių mokslų daktaras (1993 m.), monografijų apie Mažosios Lietuvos bažnyčias, mokytojus, mokyklas autorius. Baigęs Šilutės gimnaziją, studijavo lietuvių k. ir literatūrą Vilniaus Valstybinį pedagoginį institutą, mokytojavo. 1974 m. apgynė  mokslų kandidato disertaciją, 1974-1991 m.  dirbo Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose dėstytoju, Pedagoginio fakulteto dekanu, mokslo reikalų prorektoriumi. Nuo 1991 m. dėsto Klaipėdos Universiteto Pedagogikos katedroje. Mažosios Lietuvos enciklopedijos, Visuotinės lietuvių enciklopedijos, leidinių apie Mažają Lietuvą straipsnių autorius. Pirmasis detaliai ir plačiai atskleidė Evangelikų bažnyčios ir mokyklų, ypač lietuviškų, raidą Prūsijoje nuo XVI a. Išleido knygas „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba. Diktantai V-VIII klasei“ (1967 m.), „Paauglių teigiamo požiūrio į mokymąsi ugdymas“ (1977 m.), „Kai kurie studentų mokslo tiriamojo darbo klausimai“ (1984 m.), mokomąją knygą aukštesniųjų kl. moksleiviams „Lietuvininkų žemė“ (1994 m.), „Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis 1918–1941 m.“, vienas autorių, 1996 m. bendraaut.), vadovėlį aukštųjų mokyklų studentams „Mokyklos pedagogika‘ (1996 m., bendraaut.),  monografijas: „Jie mokė mus“ (1999 m.), „Mažosios Lietuvos bažnyčia XVI-XX a“ (1997 m.).  Už šį darbą autoriui paskirta Mažosios Lietuvos fondo dr. Vydūno II laipsnio premija. „Die reformatorischen Kirchen Litauens“ (1998 m., bendraaut., išsp. Vokietijoje). „Mažosios Lietuvos mokykla“ (2003 m.) – čia daug medžiagos apie 108 Pagėgių krašto mokyklas bei jose dirbusius mokytojus, kai kurie jų – 20 a. pr. raštijos veikėjai. Periodinėje spaudoje, moksliniuose leidiniuose paskelbė per 150 straipsnių apie Mažąją Lietuvą.

 

JUODKAZIS VYTAUTAS (1928)

JUODKAZIS VYTAUTAS (1928)

JUODKAZIS VYTAUTASVytautas Juodkazis gimė 1928 11 01 Pagėgiuose – habil. daktaras (fiziniai m., gamtos m., geologija), VU gamtos m. fak-to Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros profesorius (1988), Lietuvos MA narys korespondentas, tarptautinės hidrogeologų asociacijos, Lietuvos geologų s-gos narys. Pagrindiniai moksliniai darbai skirti Baltijos artezinio baseino hidrogeologijai. Pagrindė Baltijos šalių požeminių vandenų eksploatacinių išteklių hidrodinaminių tyrimų kryptį, įvertino Baltijos artezinio baseino gėlo požeminio vandens išteklius, nustatė jo susidarymo dėsningumus, numatė racionalaus naudojimo būdus.

1957 baigė VVU, 1957–1961 m. Vilniaus hidrogeologijos ekspedicijos vyr. inžinierius ir vyr. hidrogeologas. 1963–1988 m. Geologijos ir geografijos instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis, mokslinis sekretorius, skyriaus vadovas. Nuo 1968 m. Vilniaus universiteto vyr. dėstytojas, docentas, nuo 1985 m. profesorius.

Nuo 1991 m. Lietuvos geologų sąjungos žurnalo „Geologijos akiračiai“ atsakingasis redaktorius. Lietuvos geologų sąjungos, Lietuvos geologų draugijos, Tarptautinės hidrogeologų asociacijos, Tarptautinės geotermijos asociacijos, Šiaurės šalių hidrologų asociacijos, Amerikos naftos geologų asociacijos narys.

Parengė ir išleido monografijas: „Baltijos šalių požeminio vandens išteklių formavimasis ir įsisavinimas“ (1980 m.) „Baltijos šalių regioninė hidrogeologija“ (1989 m., ats. redakt., bendraaut.) „Lietuvos geologijos istorija“ (1981 m., bendraut.), „Lietuvos karstas: hidrogeologija ir požeminio vandens apsauga“ (1992 m., sudaryt., bendraaut.), „Lietuvos geologija“ (1994 m., bendraaut.),  „Radio-izotopiniai metodai ekologinėje hidrogeologijoje“ (1995 m., bendraaut.) , „Marijampolės apskrities hidrogeologija ir požeminio vandens ištekliai“ (1996 m., sudaryt., bendraaut.), „Geomokslai“ (1999 m., vienas iš sudaryt., bendraaut.).  Vadovėlių „Baltijos šalių hidrogeologijos pagrindai“ (1979 m.), „Požeminio vandens išteklių įvertinimo metodikos pagrindai“ (1992 m.), autorius, „Geriamojo vandens kokybė ir jos norminimas“ (1999 m., bendraaut.). Žemėlapių: Baltijos šalių prekvartero uolienų hidrogeologinis 1:500000 žemėlapis (1982 m., rusų, anglų k.), Baltijos šalių kvartero nuogulų hidrogeologinis 1:500000 žemėlapis (1982 m.), Baltijos šalių gėlo požeminio vandens eksploatacinių išteklių 1:500000 žemėlapis (1991 m.),  Baltijos šalių gėlo požeminio vandens gamtinių išteklių 1:500000 žemėlapis (1991 m., ats. redakt., bendraaut.). TSRS valstybinės premijos (1984 m.) už Baltijos geologinių žemėlapių (1:500000 mastelis) komplektą, Lietuvos mokslo premijos (1997 m.) už kolektyvinę monografiją „Lietuvos geologija“ laureatas. Išpuoselėjo 11 mokslų daktarų, 3 habil. daktarus. Žurnalo „Geologijos akiračiai“ ats. redaktorius, žurnalų „Geologija“, „Litosfera“, tarptautinės hidrogeologų asociacijos žurnalo „Hydrogeology Journal“ redakcinės kolegijos narys. V. Juodkazis Pagėgiuose gimusio poeto Algimanto Mackaus vaikystės draugas, Pagėgių  savivaldybės viešajai bibliotekai ir Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos muziejui pateikė daug autentiškos medžiagos (nuotraukų, prisiminimų) apie poetą, jo šeimą, apie 1930-1940 metų Pagėgius, to meto miesto geležinkeliečių bendruomenės gyvenimą.

 

GOCENTAS VYTAUTAS ALBERTAS (1953)

GOCENTAS VYTAUTAS ALBERTAS (1953)

Gocentas VytautasVytautas Albertas Gocentas gimė 1953 04 23 Klaipėdoje – ekonomistas, knygius, lietuvininkų poetas, kraštotyrininkas, Mažosios Lietuvos kultūros ir raštijos paveldo puoselėtojas, vienas tradicinių (nuo 2000 m.) „Sueigų pas Martyną Jankų“ Bitėnuose organizatorius. 1971 m. baigė Klaipėdos vidurinę mokyklą, kartu lankė Vaclovo Rimkaus dailės studiją. 1976 m. baigė Vilniaus Universiteto Finansų ir apskaitos fakultetą. 1976-1979 m. dirbo Finansų ministerijoje, 1979 – 1994 m. – Valstybinio leidyklų, poligrafijos ir knygų prekybos reikalų komitete. Nuo 1994 m. dirba Lietuvos Nacionalinėje bibliotekoje. Prasidėjus Atgimimo Sąjūdžiui, buvo vienas religinės ir etninės kultūros leidinių steigėjų, leidėjų, „Romuvos“, „Keleivio“, „Liuteronų balso“ redakcinės kolegijos narys. 1989 m. su kitais įsteigė bendriją „Mažoji Lietuva“ (seimelio narys, vicepirmininkas). Rūpinasi lietuvininkų kultūros paveldo ir raštijos išsaugojimu. Biblijos skaitymo draugijos narys (1992 m.), Lietuvos Biblijos skaitymo draugijos organizacinio komiteto pirmininkas, vėliau – narys,  Nuo 1995 m. Lietuvos Reformacijos muziejaus vadovas, 1989 -1994 m. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos vicepirmininkas, kolegijos narys. Su Lietuvos kraštotyros draugija 1993 m. surengė pirmąjį viešą Tilžės akto  paminėjimą Vilniuje. Nuo 1998 m. Čikagos Mažosios Lietuvos lietuvių draugijos atstovas Karaliaučiaus krašto lietuviams remti. Nuo 1996 m. Mažosios Lietuvos enciklopedijos Draugijų ir organizacijų skyriaus redaktorius, nuo 1997 m.  – atsakingasis sekretorius. „Vydūno“, „Donelaičio“, „Vytautų klubo“, „Tautos namų“ tarybos narys Skelbia straipsnius Kraštotyros draugios leidiniuose, Mažosios Lietuvos periodiniuose leidiniuose, skaito pranešimus Mažosios Lietuvos raštijos paveldo temomis įvairiose konferencijose, periodinėje spaudoje paskelbė eilėraščių, miniatiūrų. Pagėgių savivaldybės Viešojoje bibliotekoje kartu su kitais leidinio rengėjais pristatė Mažosios Lietuvos enciklopediją (2001, 2004, 2006).

 

Daugiau Daugiau

DRUKTEINIS ALBINAS (1951)

DRUKTEINIS ALBINAS (1951)

Albinas DrukteinisAlbinas Drukteinis gimė 1951 11 24 Ivoniškiuose, Šilalės raj. – humanitarinių ir filologijos mokslų daktaras, docentas, Klaipėdos Universiteto Lietuvių kalbos katedros vedėjas, lietuvių kalbos draugijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie LR Seimo narys, Pedagogų atestacinės kalbos kultūros komisijos narys, Klaipėdos miesto savivaldybės Žymių žmonių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos narys.

1959 – 1971 m. mokėsi Vilkyškiuose (Pagėgių raj.), 1975 m. baigė Lietuvos Valstybinės Konservatorijos Klaipėdos fakultetus, įgijo lituanisto – muziko kvalifikaciją. 1980 -1983 m. – Vilniaus Universitete, aspirantūra, dirbo LVK Klaipėdos fakultetų Lietuvių kalbos ir literatūros katedroje, nuo 1991 KU katedros vedėjas. 1986 m. apgynė filologijos mokslų kandidato (dabar – dr.) disertaciją „Objektiniai santykiai ir jų reiškimas dabartinėje lietuvių kalboje“.

Pagrindinė tiriamojo darbo sritis – sintaksės semantika. Iš šios srities yra paskelbęs daugiau kaip 10 straipsnių Lietuvos ir užsienio mokslo leidiniuose. Taip pat domisi kalbos vienetų vartojimo problemomis. Išleido praktines knygeles „Muzikų kalbos klaidos bei trūkumai“ (1993 m.), „Būdingesnės medikų kalbos klaidos“ (1994 m.), paskelbė daugiau kaip 20 mokslinių straipsnių kalbos praktikos klausimais ir daugiau kaip 100 konsultacinių straipsnelių periodikoje.

Daugiau Daugiau

ALMONAITIS VYTENIS (1963)

ALMONAITIS VYTENIS (1963)

Vytenis AlmonaitisVytenis Almonaitis gimė 1963 m. Kaune, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto docentas.1981 m. aukso medaliu baigė Kauno XII vidurinę mokyklą. 1983-1989 m. studijavo istoriją Vilniaus universitete. 1990-1992 m. dirbo Vytauto Didžiojo universitete Humanitarinių mokslų fakultete Istorijos katedroje asistentu, vedė Lietuvos istorijos seminarus. 1992-1997 m. studijavo VDU ir LII humanitarinių mokslų srities, istorijos krypties doktorantūroje. 1997 06 17 apgynė mokslų daktaro disertaciją tema „Žemaitijos politinė ir visuomeninė padėtis XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje“ (vadovas – prof. Edvardas Gudavičius).

Nuo 1997 08 dirbo VDU Humanitarinių mokslų fakultete Istorijos katedroje vyresniojo asistento pareigose. Svarbiausia mokslinių tyrimų kryptis – XIV a. pabaigos – XV a. pradžios Lietuvos valstybės istorija. Mokslo recenzuojamuose žurnaluose yra paskelbęs šia tema straipsnių, 1998 m. išleido monografiją „Žemaitijos politinė padėtis 1380 – 1410 metais“. Taip pat yra išspausdinęs mokslo populiarinamojo, paminklotyrinio ir kraštotyrinio pobūdžio darbų – knygą „Ką šniokščia Jūros rėvos“, publikuota virš 70 straipsnių.

Kartu su Junona Almonaitiene parengė ir išleido kn. „Šiaurės Skalva: keliautojo po Pagėgių kraštą žinynas“ (1-asis leid. – 2003, 2-asis, papildytas – 2007). Tai enciklopedinio pobūdžio knyga apie istorinį Šiaurės Skalvos regioną, Mažosios Lietuvos etnokultūrinės srities dalį. Leidinyje paminėtos svarbiausios lankytinos vietos, susijusios ir su Pagėgių krašto raštija – Bitėnais, Martyno Jankaus spaustuve-muziejumi, Bitėnų kapinaitėmis, kitomis krašto kultūros, raštijos ir istorijos vietomis. Šis žinynas gali pasitarnauti visiems besidomintiems Pagėgių krašto kultūros ir raštijos paveldu.  V. Almonaitis nustatė Pagėgių miesto vardo pirmuosius paminėjimus rašytiniuose šaltiniuose. 2005 metais atliko nuoseklius tyrimus, kuriais įrodė, kad Pagėgių miesto vardas žinomas nuo 1307 (Almonaitis, Vytenis. Pagėgių vietovardis rašytiniuose šaltiniuose: pirmieji paminėjimai. K.: Vytauto Didžiojo universitetas, 2005, 8 p.). 2004 m. išleido „Karšuva:  Keliautojo po Šilalės kraštą žinynas“ 1 d., 2006 m.  „Karšuva: Keliautojo po Šilalės kraštą žinynas“ 2 d. „Lietuvos karininko fotoalbumas. 1. Baltijos pajūris XX amžiaus 3–4 dešimtmetyje“ (2006 m.).

 

Daugiau Daugiau